Trys muškietininkai II dalis

Visi už vieną, vienas už visus!

Virš D`Artanjano galvos kaupiasi debesys. Gražiosios tarnaitės Ketės padedamas jis atsispiria miledi Klarik kerams, apgaule įgyja safyro žiedą deimantų apsodu ir atskleidžia baisią jos paslaptį, taip užsitraukdamas amžiną jos kerštą. Laikydamasis pažado „Visi už vieną, vienas už visus!“ D`Artanjanas atsisako ir kardinolo pasiūlymo tarnauti jo sargybos vadu. Toks įžeidimas, Rišeljė įsitikinimu, taip pat negali likti nenubaustas. Pro ištikimo karaliaus gvardiečio galvą vis dažniau ima švilpti kulkos, jis vis dažniau atsiduria spąstuose. Laimė, jaunuolis gali pasikliauti ne tik savo narsa ir vikrumu, bet išmintingų bei patyrusių draugų – Ato, Porto ir Aramio - pagalba.

Kariškio sūnus Alexandre Dumas (1802–1870) nuo pat vaikystės buvo mėgėjas skaityti. Anksti mirus tėvui mama lepindavo sūnų pasakojimais apie didvyriškus tėvo žygius, įskiepijo meilę romantikai. Užaugęs Alexandre pradėjo rašyti dramas, bet jos liko nepastebėtos. Vėliau jis metėsi į romanus, kurie pelnė jam pasaulinę šlovę ir didžiulius turtus. A. Dumas garsėjo savo produktyvumu (per gyvenimą parašė per 600 knygų), amžininkų netgi buvo kaltintas, kad atidarė „romanų fabriką“ ir be skrupulų naudojasi kitų rašytojų paslaugomis, ant visų kūrinių palikdamas tik savo vardą. Prabangą ir keliones mėgęs rašytojas mirė skurdžius, bet ir po pusantro šimto metų visi žino, kam priklauso šūkis: „Visi už vieną, vienas už visus!” O nemirtingi jo kūriniai Trys muškietininkai, Grafas Montekristas, Geležinė kaukė ir kt. toliau be perstojo leidžiami, ekranizuojami ir rodomi viso pasaulio teatruose.